Vištienos kukuliai – vienas universaliausių patiekalų, kurį lengva pritaikyti tiek kasdieniams pietums, tiek vakarienei visai šeimai.
Receptai
Rubrika “Receptai” skirta visiems, kurie mėgsta gaminti ir ieško įkvėpimo naujiems patiekalams. Čia rasite įvairių rūšių receptus – nuo paprastų kasdienių patiekalų iki gurmaniškų šedevrų. Pasinerkite į kulinarinį pasaulį, atraskite naujus skonius ir džiaukitės gardžiais patiekalais su šeima bei draugais.
Naujausias
Pita – tai tradicinė Viduržemio jūros šalių duona, kurią galima kepti orkaitėje arba keptuvėje. Ji yra ypatinga tuo, kad kepdama išsipučia ir suformuoja vidinę „kišenę“, į kurią galima įdėti įvairiausių įdarų: daržovių, mėsos, sūrio ar humuso.
Japoniškas sūrio pyragas iš pirmo žvilgsnio primena klasikinį sūrio pyragą, tačiau jo tekstūra visiškai kitokia. Jis ne sunkus ir kreminis, o nepaprastai lengvas, purus, švelnus ir primenantis minkštą suflė. Būtent dėl to šis desertas dažnai vadinamas „debesėlio pyragu“. Tinkamai iškeptas japoniškas sūrio pyragas šiek tiek virpa, yra drėgnas, tačiau kartu labai purus, o burnoje tiesiog tirpsta.
Nors iš pirmo žvilgsnio pierogi gali atrodyti panašūs į lietuviškus virtinius, jų skonis kiek kitoks. Tradicinis bulvių ir varškės įdaras yra švelnus, sotus ir labai gerai dera su svieste pakepintais svogūnais.
Slyvos ir kakava – derinys, kurį išbandžius norisi kartoti dar ne kartą. Lengvai rūgštelėjusios slyvos puikiai atsveria sodrų šokoladinį skonį, o pats pyragas išlieka minkštas, drėgnas ir labai aromatingas. Tai vienas tų kepinių, kuriuos galima paruošti be sudėtingų ingredientų, tačiau ant stalo jis atrodo ir skonis tarsi ypatingas desertas.
Kai namuose pilna obuolių, o norisi ne dar vieno įprasto pyrago, verta išbandyti minkštą varškės ir obuolių desertą. Jis drėgnas, švelnus, lengvai paruošiamas ir puikiai tinka tiek prie kavos, tiek vaikų užkandžiui.
Slyvos su želatina – puikus pasirinkimas tiems, kurie mėgsta tirštesnius, desertą primenančius konservus.
Kai slyvų sezonas įsibėgėja, vienas paprasčiausių būdų jų skonį išsaugoti žiemai – išvirti tirštą, kvapnią uogienę. Jai nereikia nei daug prieskonių, nei sudėtingų technologijų. Pakanka prinokusių slyvų, cukraus ir trupučio kantrybės, kad vaisiai pamažu sutirštėtų ir įgautų sodrų skonį.
Šis desertas ypač tinka rudeniui, kai obuolių gausu, tačiau nesinori kepti pyrago ar ilgai stovėti virtuvėje. Obuolių žiedai skanūs ir vieni, ir su cukraus pudra, cinamonu, jogurtu ar vaniliniais ledais.
Kai prasideda obuolių sezonas, daugelis skuba virti klasikinę obuolienę, kuri puikiai tinka prie blynų, košių ar pyragų. Tačiau kartais norisi šį gerai pažįstamą skonį šiek tiek pakeisti ir suteikti jam daugiau charakterio.
Rudenį obuolių namuose dažnai prisikaupia daugiau, nei spėjame suvalgyti. Vieni atkeliauja iš sodo, kiti – iš turgaus ar parduotuvės, ir po kelių savaičių dalis jų pradeda minkštėti.
Kai norisi kažko saldaus prie arbatos, bet nesinori nei kočioti tešlos, nei ilgai suktis virtuvėje, šie obuolių sausainiai gali tapti tikru atradimu. Tešla paruošiama viename dubenyje, o sausainiai formuojami paprasčiausiai šaukštu – tereikia dėti porcijas tiesiai ant kepimo popieriumi išklotos skardos.















