Visame pasaulyje vis daugiau diskutuojant apie organizmui palankią, subalansuotą mitybą, žarnyno mikroflorą ir jos disbalanso poveikį sveikatai, vis dažniau atsigręžiama į probiotikus bei jų turinčius produktus. Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas, prekybos tinklo „Maxima“ funkcinės mitybos partneris, sako, kad vasara yra puikus metas prisiminti maistą, gausų probiotikų, kurie atsakingi už virškinimo sistemos sveikatą bei stiprų imunitetą.
Kol kiti atranda – mes valgome seniai ir dažnai
„Daugelis klinikinių tyrimų rodo, kad didžioji dalis lėtinių ligų – nutukimas, neurodegeneracinės bei autoimuninės ligos, tokios kaip psoriazė ar autoimuninis tiroiditas – taip pat ir kiti susirgimai, yra susiję su žarnyno mikroflora ir jos disbalansu. Tai viena iš priežasčių, kodėl probiotikų tema visame pasaulyje tokia aktyvi ir tiek daug dėmesio skiriama probiotikų gausiems produktams. Sveikatingumo konferencijose užsienyje neretai pastebiu, kiek dėmesio ir susižavėjimo sulaukia tokie patarimai kaip į racioną įtraukti daugiau kefyro, praturtinti juo patiekalus ir taip papildyti organizmą probiotikais. O juk prasidėjus šaltibarščių sezonui, mums toks maistas yra kasdienybė. Tiesiog pamirštame ar neįvertiname, kad turime gilias tradicijas ruošti bei vartoti fermentuotą, raugintą maistą ir tai yra stiprybė“, – pasakoja gydytojas dietologas E. Grišinas.
Snieguolė Valiaugaitė, lietuviško prekybos tinko „Maxima“ l.e.p. Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių direktorė, pastebi, kad pagrindinių šaltibarščių ingredientų – kefyro ir burokėlių, šiltuoju sezonu paprastai nuperkama trečdaliu daugiau nei kitais laikotarpiais.
„Rožinės sriubos valgymo pikas pasiekiamas vidurvasarį ir tęsiasi iki rugpjūčio pabaigos – tai rodo mūsų „Meistro kokybės“ kulinarų valgyti paruoštų šaltibarščių pardavimų statistika. Kaip tik šiuo metu dažnas pirkėjas į krepšelį įsideda šaltibarščių kibirėlį – kai nori greitai pavalgyti, kai poilsiaudami nenori leisti laiko maisto gaminimui, bet nori pavalgyti sveikai, kokybiškai ir taupiai. Beje, šią vasarą didelio pirkėjų dėmesio sulaukė ir dar vienas patiekalas – gaivios kopūstų salotos „coleslaw“. Pastebime, kad jas atrado ir didmiesčių gyventojai, ir poilsiautojai pajūryje bei ežeringame Molėtų krašte““, – pirkėjų vasariniais įpročiais dalijasi S. Valiaugaitė.
Šaltibarščiai – visavertis pietų patiekalas
Dietologas E. Grišinas atkreipia dėmesį, kad tradiciškai ruošiami šaltibarščiai yra vienas palankiausių sveikatai mūsų virtuvės patiekalų, žinoma, jeigu valgome juos saikingai.
Kefyras suteikia organizmui baltymų ir probiotikų, kiaušinis praturtina geraisiais riebalais ir vitaminais, pavyzdžiui, vitaminu D. Burokėliai papildo organizmą geležimi, kraujagyslių sveikatai svarbiu azoto oksidu, o drauge su kitomis daržovėmis bei žalumynais – tai yra skaidulų šaltinis, maistas gerosioms žarnyno bakterijoms.
„Šaltibarščiai gali būti užkandis, įžanginis patiekalas. Tačiau ši sriuba drąsiai gali tarnauti kaip sveikas visavertis pietų patiekalas, ypač, kai valgome juos su kiaušiniais ir virtomis bulvėmis. Pastarųjų visai nereikia vengti – jeigu negruzdiname jų riebaluose, bulvės subalansuos patiekalą angliavandeniais ir suteiks sotumo“, – teigia E. Grišinas.
Ragina nepamiršti raugintų daržovių
Mitybos specialistas atkreipia dėmesį, kad probiotikų – gerųjų bakterijų, aktyviai dalyvaujančių virškinimo procesuose, padedančių organizmui šalinti toksinus, sintetinti vitaminus – galime pasipildyti valgydami ne tik šaltibarščius. Jų gausu raugintose daržovėse, kurios kartu aprūpina organizmą ir prebiotikais, kuriais minta gerosios bakterijos.
„Mūsų kultūroje maisto rauginimo tradicijos giliai įsišaknijusios – galime tuo didžiuotis ir išnaudoti savo sveikatos stiprinimui. Raugintuose produktuose esantys probiotikai skatina trumpųjų grandžių riebiųjų rūgščių gamybą. Jos veikia priešuždegimiškai, padeda reguliuoti gliukozės ir cholesterolio lygį kraujyje ir net gali prisidėti apsaugant organizmą nuo neurodegeneracinių ligų. Paprastai raugintomis daržovėmis susidomime šaltuoju sezonu, kai susirūpiname imuniteto stiprinimu. Tačiau visai be reikalo jas pamirštame vasarą. Pavyzdžiui, jeigu kopūstai asocijuojasi su žiema, šviežiai parauginti agurkai yra išskirtinai šiltojo sezono produktas. Jį galime įtraukti į kasdienę mitybą greta kitų patiekalų ar net kaip savarankišką užkandį“, – kalba E. Grišinas
Jis priduria, kad agurkuose gausu vitamino K, B grupės vitaminų, kalio, magnio, tad jie prisideda ir prie elektrolitų balanso organizme, o parauginti įgauna dar daugiau vertės organizmui, papildydami jį gerosiomis bakterijomis.
„Iš tiesų, vasarą vienas perkamiausių raugintų daržovių asortimento gaminių – šviežiai paraugti agurkai. Tai sezoninis „Meistro kokybės“ produktas, gaminamas iš Lietuvoje užaugintų agurkų. Kai derlius būna gausiausias, pirkėjai renkasi ne tik šviežius, bet ir lengvai paraugintus su česnaku ir žalumynais. Juk tai vienas iš tradicinių mūsų virtuvės skonių, kurio daugelis nekantriai laukia“, – sako S. Valiaugaitė.
Svarbu saikas ir sąmoningumas
Kalbėdamas apie raugintų produktų vartojimą, E. Grišinas primena – nors jie labai naudingi, kiekvienas organizmas unikalus ir skirtingai reaguoja į įvairius produktus. Žmonės, kurių virškinimo traktas jautresnis, gali patirti pilvo pūtimą ar diskomfortą, todėl svarbu stebėti savo pojūčius ir vengti persivalgyti.
„Jeigu atsiranda nemalonių pojūčių, tai nebūtinai reiškia, kad maistas netinkamas – galbūt reikia pakoreguoti fermentuotų, raugintų produktų porcijas, kokiu metu tokį maistą valgome. Universalių taisyklių nėra – svarbu būti sąmoningais ir stebėti savo pojūčius, eksperimentuoti“, – sako gydytojas dietologas.
