Receptu dalinasi Lina Devawell.

Receptas:

• 6 kiaušiniai
• 4 šaukštai avižinių dribsnių
• 2 šaukštai jogurto
• 1 porcija (30 g) vanilinių proteino miltelių
• 6 šaukštai begliutenių miltų

Gaminame:

Viską išplakame, kol tešla tampa lygi ir tiršta. Jei norisi šiek tiek skystesnės — įpilame vandens. Kepu vaflinėje, o paviršių patepu kokosų aliejumi, kad vafliai būtų auksiniai ir lengvai išsiimtų.

Baltymingi, purūs ir greiti — puikus pasirinkimas švarios sudėties pusryčiams ar desertui.

The post Dienos receptas: proteininiai vafliai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Ingredientai (4 porcijoms)

• 250 g virtų pupelių (arba 150 g sausų)
• 1 svogūnas
• 2 morkos
• 1 raudona paprika
• 2 česnako skiltelės
• 2 šaukštai pomidorų pastos arba 200 ml smulkintų pomidorų
• 1 šaukštelis paprikos miltelių
• ½ šaukštelio kumino (kmynų)
• ½ šaukštelio čili miltelių (nebūtina)
• 2 šaukštai alyvuogių aliejaus
• 300 ml vandens arba daržovių sultinio
• Druskos, pipirų pagal skonį
• (Nebūtina) šiek tiek žalumynų – petražolių ar kalendros

Paruošimas

1. Pupelių paruošimas

Jei naudojate sausas pupeles, jas iš anksto per naktį pamirkykite, o ryte virkite apie 60–80 minučių, kol suminkštės. Naudojant konservuotas pupeles – tiesiog nuplaukite po šaltu vandeniu.

2. Daržovių pakepinimas

Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų, suberkite smulkintą svogūną ir česnaką, kepkite kelias minutes, kol suminkštės.
Tada sudėkite tarkuotas morkas ir pjaustytą papriką, kepkite dar 5–7 minutes.

3. Troškinimas

Į daržoves įmaišykite pomidorų pastą, paprikos miltelius, kmynus, čili, supilkite sultinį.
Suberkite virtas pupeles, išmaišykite ir troškinkite ant silpnos ugnies apie 20–25 minutes, kol skoniai susijungs, o padažas šiek tiek sutirštės.

4. Pabaigimas

Pagardinkite druska, pipirais, pabarstykite šviežiais žalumynais.

The post Pupelių troškinys: minkštos pupelės, kvapnus padažas ir sotumas visai dienai – pabandyk! appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Mitai apie kolageną

Mitas 1: Kolageno papildai veikia iškart

Daugelis tikisi stebuklingo poveikio po kelių dienų. Iš tiesų, kolagenas – tai baltymas, kurį organizmas skaido į aminorūgštis. Rezultatai pastebimi tik po kelių savaičių ar mėnesių reguliaraus vartojimo.

Mitas 2: Bet koks kolagenas yra vienodai naudingas

Yra skirtingos kolageno formos – milteliai, kapsulės, gėrimai. Be to, skiriasi ir jo tipai (I, II, III ir kt.), kurie veikia skirtingas kūno sritis. Pavyzdžiui, I tipo kolagenas labiausiai naudingas odai, plaukams, nagams, o II tipo kolagenas – sąnariams.

Mitas 3: Jei valgysiu daugiau želatinos, nereikės papildų

Želatina gaminama iš kolageno, tačiau jos molekulės yra per didelės, kad organizmas jas efektyviai pasisavintų. Hidrolizuotas kolagenas yra daug veiksmingesnis, nes jau suskaidytas į mažesnes daleles.

Mitas 4: Kolagenas pakeis kremus ir procedūras

Papildai gali pagerinti odos elastingumą, bet jie nepakeičia išorinės priežiūros. Geriausi rezultatai pasiekiami derinant sveiką mitybą, odos priežiūrą ir papildus.

Tiesa apie kolageno papildus

Veiksmingumas patvirtintas tyrimais
Moksliniai tyrimai rodo, kad hidrolizuotas kolagenas gali pagerinti odos drėgmę, sumažinti raukšlių gylį, sustiprinti nagus bei plaukus. Taip pat teigiamai veikia sąnarių būklę.

Reikalingas vitaminas C
Kad organizmas tinkamai pasisavintų kolageną, būtinas vitaminas C. Todėl papildus rekomenduojama vartoti kartu su citrusiniais vaisiais, uogomis ar papildomai gerti vitaminą C.

Rezultatai priklauso nuo amžiaus ir gyvenimo būdo
Jaunesni žmonės poveikį gali jausti silpniau, nes jų organizme dar gaminasi pakankamai kolageno. Tuo tarpu vyresniems ar intensyviai sportuojantiems žmonėms papildai gali būti daug naudingesni.

Reguliarumas yra svarbiausia
Vienkartinė dozė nieko nepakeis. Norint rezultatų, kolageno papildus reikia vartoti nuolat, bent kelis mėnesius.

The post Kolageno papildai: mitai ir tiesa appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Receptu dalinasi Lengva virtuvė.

Ingredientai:

• 300 g raudonųjų lęšių
• 2 dideli arba 3 maži kiaušiniai
• 100 g jogurto
• 1 arbatinis šaukštelis druskos
• 40 ml aliejaus
• 1–1,5 valg. šaukšto maltų linų sėmenų
• 4 g kepimo miltelių
• Pagal skonį – prieskoniai (pvz., ciberžolė dėl geltonos spalvos, persiladas ar kiti mėgstami prieskoniai)

Gaminimo eiga:

1. Paruoškite lęšius.
   Iš vakaro juos gerai perplaukite, užpilkite šaltu vandeniu ir palikite brinkti per naktį.
2. Paruoškite tešlą.
   Išbrinkusius lęšius ryte nupilkite ir supilkite į blenderį. Įmuškite kiaušinius, sudėkite jogurtą, druską, supilkite aliejų. Viską gerai sutrinkite iki vientisos masės.
3. Papildykite priedais.
   Įmaišykite maltus linų sėmenis, kepimo miltelius ir prieskonius (jeigu naudojate). Dar kartą viską gerai išmaišykite.
4. Kepimas.
   Kepimo formą išklokite kepimo popieriumi, supilkite paruoštą tešlą. Orkaitę įkaitinkite iki 190 °C ir kepkite apie 50–60 minučių.
5. Patikrinkite, ar iškepė.
   Mediniu pagaliuku patikrinkite duonos vidų – jei pagaliukas lieka sausas, duona jau paruošta.
6. Atvėsinimas.
   Geriausia duoną atvėsinti ant grotelių, tačiau jei nekantraujate – galima ragauti iškart.

Patarimai:

• Jei norite intensyvesnio skonio, įberkite česnako granulių, kmynų ar džiovintų žolelių.
• Jogurtą galite keisti augaliniu jogurtu – tiks ir veganams.
• Duona puikiai tinka tiek su sūriu, tiek su daržovėmis ar užtepėlėmis.

The post Lęšių duona – sveikas ir sotus pasirinkimas appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kodėl verta rinktis varškės keksiukus?

• Baltymai augimui – varškė yra puikus baltymų šaltinis, padedantis augantiems raumenims ir kaulams.
• Sveikesnė alternatyva saldumynams – vietoje pirktinių sausainių ar saldžių batonėlių keksiukai yra natūralus ir mažiau cukraus turintis pasirinkimas.
• Patogu įsidėti – keksiukai lengvai telpa į pietų dėžutę, nesutrupa ir nereikalauja papildomo įrankio.
• Įvairumas – galima pridėti vaisių, uogų ar net daržovių, pavyzdžiui, tarkuotų morkų ar cukinijų.

Paprastas varškės keksiukų receptas

Reikės:

• 250 g varškės
• 2 kiaušinių
• 3 šaukštų cukraus (arba medaus)
• 3 šaukštų manų kruopų arba viso grūdo miltų
• 1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
• 1 šaukšto natūralaus jogurto
• žiupsnelio vanilinio cukraus
• pagal norą – mėlynių, obuolių gabalėlių ar razinų

Gaminimas:

1. Kiaušinius išplakite su cukrumi, sumaišykite su varške ir jogurtu.
2. Įmaišykite miltus (ar manų kruopas), kepimo miltelius ir vanilinį cukrų.
3. Į formeles paskirstykite tešlą, įdėkite vaisių ar uogų.
4. Kepkite 180 °C temperatūroje apie 20–25 minutes, kol keksiukai gražiai paruduos.

Kaip patiekti vaikams?

• Į pietų dėžutę pridėkite šviežių vaisių gabalėlių ar uogų – taip užkandis bus dar spalvingesnis ir maistingesnis.
• Keksiukus galima apibarstyti migdolų drožlėmis ar cinamonu, kad įgautų papildomo skonio.
• Įvyniokite į mažą servetėlę – vaikams bus patogu valgyti net mokyklos kieme.

The post Varškės keksiukai – sveikas užkandis į pietų dėžutę appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Tunų salotų nauda sveikatai

• Baltymų gausa – padeda išlaikyti sotumą ir stiprina raumenis.
• Omega-3 rūgštys – saugo širdį, mažina uždegiminius procesus organizme.
• Vitaminai ir mineralai – tunas aprūpina organizmą vitaminu D, B12, selenu.
• Lengvai virškinamos – puikiai tinka vakarienei ar kaip užkandis.

Klasikinės salotos su tunu (4 porcijoms)

Ingredientai:

• 2 skardinės konservuoto tuno savo sultyse
• 1 nedidelis raudonasis svogūnas
• 1 agurkas
• 2 pomidorai arba sauja vyšninių pomidoriukų
• 1 salotos arba špinatų lapų ryšulėlis
• 1 konservuotų kukurūzų skardinė
• 2 virtų kiaušinių
• 3 šaukštai alyvuogių aliejaus
• 1 šaukštelis citrinos sulčių
• Druska, pipirai pagal skonį

Paruošimas:

1. Nuplaukite ir supjaustykite daržoves: agurką, pomidorus, svogūną.
2. Salotų lapus suplėšykite į vidutinio dydžio gabalėlius.
3. Sumaišykite daržoves dubenyje, sudėkite kukurūzus, tuną ir gabalėliais supjaustytą kiaušinį.
4. Pagardinkite alyvuogių aliejumi, citrinos sultimis, druska bei pipirais.
5. Viską lengvai permaišykite ir patiekite.

Variacijos pagal skonį

• Su pupelėmis – vietoje kukurūzų naudokite virtas raudonąsias pupeles.
• Su makaronais – pridėkite virtų pilno grūdo makaronų, ir salotos taps soti vakarienė.
• Viduržemio jūros stiliaus – papildykite alyvuogėmis, feta sūriu ir šviežiais bazilikais.
• Lengvesnės versijos – vietoje kiaušinių naudokite avokadą.

The post Salotos su tunu: greitas ir sveikas pasirinkimas kiekvienai dienai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Pirmo būtinumo prekė

„Maximos“ atstovas ryšiams su žiniasklaida Titas Atraškevičius teigia, kad kiaušiniai yra viena dažniausiai pirkėjų krepšeliuose atsiduriančių pirmo būtinumo prekių. Siekiant užtikrinti aukščiausią jų kokybę ir šviežumą, taikomi itin griežti maisto saugos ir kokybės kontrolės reikalavimai. Pavyzdžiui, prieš pasiekiant parduotuves visoje Lietuvoje, kiaušiniai laikomi „Maximos“ logistikos centro specialioje patalpoje, kurioje nuolat palaikoma 14 laipsnių temperatūra. Taip užtikrinama, kad pirkėjus jie pasiekia visada itin švieži.

„Taip pat verta pabrėžti, kad nuo šių metų pradžios mūsų asortimente nebeliko narvuose laikomų vištų kiaušinių, pažymėtų 3-uoju numeriu. Mums svarbu, kad pirkėjai galėtų įsigyti šią kasdienę prekę ne tik kokybišką ir už mažą kainą, bet ir būti tikri, jog „Maximoje“ perka tik gerovės sąlygomis auginamų vištų kiaušinius. Be to, kiaušiniai yra ilgesnio galiojimo produktas, todėl šią savaitę, kai siūlome juos įsigyti už ypač mažą kainą, yra puikus metas gausiau papildyti atsargas“, – sako T. Atraškevičius.

„Maximos“ atstovas priduria nesistebintis, kodėl kiaušiniai yra tokia populiari prekė, juk jie – universalūs, maistingi, vieni geriausių baltymų šaltinių ir tinkantys visai šeimai.

Kiaušinių naudą žmogaus organizmui pabrėžia ir gydytojas dietologas Edvardas Grišinas, pasak kurio, kiaušiniai yra vieni lengviausiai įsisavinamų baltymų šaltinių žmogaus organizmui – vidutiniškai viename kiaušinyje yra apie 7 g baltymų ir 70 kalorijų.

„Klaidingai manoma, kad kiaušinio išorinė dalis – baltymas, turi didžiausią baltymų kiekį. Iš tiesų visos maistinės medžiagos yra sukauptos trynyje, o taip pat ir 50 proc. visų kiaušinyje esančių baltymų“, – pasakoja gydytojas dietologas.

Kiaušiniai – svarbūs ir nervų sistemai

Kiaušiniuose, anot E. Grišino, taip pat gausu ir organizmui naudingų riebalų, seleno, cinko, geležies, vitamino D, cholino. Pastarasis itin svarbus kepenų sveikatai bei nervų sistemai – nuotaikos ir atminties kontrolei, o žmogaus raumeninis audinys šią medžiagą naudoja reguliuoti raumenų jėgą.

„Pakankamas cholino suvartojimas yra siejamas su žemesniu širdies ir kraujagyslių rizikos laboratoriniu rodikliu – homocisteino kiekiu kraujyje, mažesne depresijos, nerimo sutrikimų, kepenų suriebėjimo rizika. Būtent dėl šios priežasties rekomenduočiau, esant galimybei, įtraukti kiaušinius į mitybos racioną“, – kalba „Maximos“ funkcinės mitybos partneris E. Grišinas ir priduria, kad norint iš šio produkto gauti maksimalią naudą organizmui, reikia mokėti ir tinkamai jį paruošti.

Sveikiausias būdas paruošti kiaušinius

Gydytojas dietologas pasakoja, kad trumpiau ir žemesnėje temperatūroje išvirtas kiaušinis yra labiau naudingesnis nei iškeptas. Mat toks gamybos būdas mažina žalingus oksidacinius procesus termiškai apdorojant kiaušinį. Be to, virto kiaušinio baltymas yra lengviau virškinamas bei pasisavinamas žmogaus organizmo.

Vis dėlto jis pažymi, kad tiek virimas, tiek kepimas yra tinkami būdai paruošti kiaušinį, tačiau kepti juos reikėtų lengvai, ne itin aukštoje temperatūroje, su trupučiu alyvuogių aliejaus ar ghee sviestu. Anot E. Grišino, kuo ilgiau kiaušiniai termiškai apdorojami, tuo daugiau naudingųjų medžiagų jie praranda. Todėl pyrage ar apkepe kiaušiniai puikiai atlieka kulinarinę funkciją, bet nebetenka vertės sveikatai.

Gydytojas dietologas dalinasi, kad remiantis įvairiais tyrimais, kiaušinių nereikėtų termiškai apdoroti ilgiau nei 12–15 minučių, jeigu iš jų tikimasi naudos organizmui.

„Skirtingų šaltinių duomenimis, kepant kiaušinį aukštoje temperatūroje, netenkama nuo 10 iki 20 proc. jame esančių vitaminų bei antioksidantų. Pavyzdžiui, kepant pyragą valandą, kiaušiniuose esančio vitamino D gali sumažėti apie 40 proc. Tuo tarpu, ilgai šaldytuve stovėjusių arba stipriai apkeptų kiaušinių sudėtyje esančių itin svarbių antioksidantų – karotinoidų zeksantino ir liuteino – gali sumažėti beveik per pusę. Be to, kepant kiaušinį aukštoje temperatūroje, jame esantis cholesterolis oksiduojasi ir šio proceso metu susidaręs oksisterolis gali būti širdies kraujagyslių ligų pasireiškimo rizikos kaltininku.  Taigi,  kaltas ne kiaušinis, bet tai, kaip mes elgiamės su šiuo produktu“, – kalba „Maximos“ funkcinės mitybos partneris E. Grišinas.

Tai gal geriau žali?

Nors perteklinis terminis apdorojimas kenkia kiaušinių maistingumui, anot gydytojo dietologo, tinkamai išvirtas ar pakeptas kiaušinis įsisavinamas geriau – termiškai apdorotų kiaušinių baltymų pasisavinimas yra dukart efektyvesnis nei vartojant žalius kiaušinius.

Nors termiškai neapdoroti kiaušiniai yra galimi vartoti, pavyzdžiui, iš jų gaminant majonezą, kokteilius, įvairius desertus, kaip kad itališką tiramisu, vis tik dėl maisto saugos, patartina rinktis juos pasterizuotus. Tokių kiaušinių lukštas yra apdorotas karščiu, siekiant neutralizuoti salmonelės bakterijas, aptinkamas ant kiaušinių lukštų. Šių bakterijų keliama rizika yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl vartoti termiškai neapdorotus kiaušinius gali būti nesaugu, jeigu jų lukštas buvo pažeistas, įskilęs. 

„Trumpai apibendrinant daugiausiai naudos sveikatai suteiks virtas arba ant trupučio riebalų lengvai keptas kiaušinis – ne per aukštoje temperatūroje ir ne ilgiau nei 15 minučių. Taip pat būtina pasirinkti tinkamą garnyrą. Vadinamieji angliški pusryčiai  savo maistine verte neprilygsta virtiems arba lengvai pakeptiems kiaušiniams, patiekiamiems su šaukšteliu majonezo, rieke duonos bei šviežiomis daržo salotomis ar fermentuotomis daržovėmis“, – teigia „Maximos“ funkcinės mitybos partneris E. Grišinas.

Kiaušinis naudingas ne visiems

Nepaisant visų gerųjų savybių, kiaušiniai kai kuriems asmenims gali kelti nemalonius virškinamojo trakto veiklos sutrikimus, ypatingai netoleruojantiems kiaušinio baltymo ar turintiems jam alergiją.

„Kiaušinio baltymuose esantys glikoproteinai gali sukelti specifinį imuninį atsaką, pasireiškiantį ne tik pilvo pūtimu, nevirškinimo pojūčiu, bet ir bėrimais, atopiniu dermatitu, alerginiu rinitu ar net astmos požymiais. Todėl žmonės, kovojantys su virškinimo trakto problemomis, neaiškios kilmės bėrimais, turėtų atkreipti dėmesį į savo dietos struktūrą, pamėginti susekti valgomo maisto ir savijautos sąsają, kreiptis į gydytojus alergologus, gastroenterologus, dietologus, siekiant išsiaiškinti negalavimų priežastis“, – teigia gydytojas dietologas E. Grišinas.

The post Ar kiaušiniai pyrage tokie pat naudingi, kaip virti pusryčiams? Gydytojas dietologas atsako, kaip sveikiausia juos gaminti appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kuo naudingi riešutai?

Riešutai – tai natūralus sveikųjų riebalų, baltymų, skaidulų, taip pat vitaminų ir mineralų šaltinis. Daugelyje jų gausu vitamino E, magnio, antioksidantų ir nepakeičiamųjų riebalų rūgščių, kurios teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą.

Reguliarus, saikingas riešutų vartojimas siejamas su:

• Mažesne širdies ligų rizika
• Geresne cholesterolio kontrole
• Stabilesniu cukraus kiekiu kraujyje
• Pagerėjusiu smegenų darbu ir atmintimi
• Sotesniu jausmu – kas ypač svarbu norintiems numesti svorio

O kiek iš tiesų ta „sauja“?

Šis terminas gali būti labai subjektyvus – vienam sauja tai 10 migdolų, kitam – pusė pakelio. Mitybos specialistai rekomenduoja apie 30 gramų riešutų per dieną, tai prilygsta maždaug 20–25 migdolams, 10–14 graikiniams riešutams ar 15 anakardžių.

Svarbu atsiminti, kad riešutai labai kaloringi – 100 g gali turėti net 600–700 kcal. Todėl daugiau – nebūtinai geriau. Svarbiausia yra saikas.

Ką sako mokslas?

Daugelis tyrimų patvirtina, kad nedidelis kiekis riešutų kasdien – naudingas sveikatai. Pavyzdžiui:

• Harvardo universiteto tyrimai parodė, kad žmonės, kurie kasdien valgė riešutus, turėjo mažesnę riziką susirgti širdies ligomis ir 2 tipo diabetu.
• Europos mitybos žurnalas paskelbė, kad riešutų vartojimas mažina „blogojo“ cholesterolio lygį ir skatina „gerojo“ cholesterolio gamybą.
• Riešutai taip pat gali mažinti uždegiminius procesus, kas svarbu lėtinių ligų prevencijai.

Tačiau mokslininkai taip pat pabrėžia – per didelis riešutų kiekis gali lemti svorio augimą, ypač jei jie vartojami kaip užkandis be kontrolės.

Kada riešutai gali būti žalingi?

• Persivalgymas. Kaip minėta – riešutai kaloringi, tad jų perteklius gali slėpti svorio augimą net laikantis „sveikos“ dietos.
• Alergijos. Riešutai – vienas stipriausių alergenų. Net nedidelis kiekis gali sukelti stiprią reakciją jautriems žmonėms.
• Pridėtiniai priedai. Sūdyti, karamelizuoti, šokoladuoti riešutai nebeturi tokios maistinės vertės kaip natūralūs. Rinkitės neskrudintus ir nesūdytus variantus.

Kaip įtraukti riešutus į kasdienę mitybą?

• Įberkite saujelę riešutų į avižinę košę ar jogurtą
• Naudokite smulkintus riešutus salotoms – tai ne tik skonis, bet ir traškesnė tekstūra
• Pasigaminkite naminius riešutų sviestus be cukraus
• Nešiokitės riešutų mišinį kaip sveiką užkandį darbe ar kelionėje

The post Sauja riešutų per dieną – sveikos gyvensenos mitas ar naudinga tiesa? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Gausu antioksidantų

Pistacijos yra vieni iš daugiausiai antioksidantų turinčių riešutų. Jos pasižymi dideliu liuteino, zeaksantino ir polifenolių kiekiu, kurie padeda apsaugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos ir mažina lėtinių ligų riziką.

Ypač naudinga akims: liuteinas ir zeaksantinas saugo tinklainę nuo UV spindulių ir mėlynos šviesos poveikio.

2. Palaiko širdies sveikatą

Pistacijos padeda mažinti blogojo cholesterolio (LDL) kiekį kraujyje ir didinti gerojo (HDL). Be to, jos prisideda prie kraujospūdžio reguliavimo – dėl didelio kalio kiekio, kuris padeda išlaikyti normalų kraujagyslių tonusą.

Tyrimai rodo: reguliarus pistacijų vartojimas gali sumažinti širdies ligų riziką net 20–25 %.

3. Baltymų šaltinis vegetarams ir veganams

100 gramų pistacijų turi apie 20 gramų baltymų, tad jos – puikus augalinių baltymų šaltinis. Jose taip pat yra esminių aminorūgščių, reikalingų raumenų augimui ir atstatymui.

4. Padeda kontroliuoti svorį

Nors riešutai kaloringi, pistacijos pasižymi mažesniu kalorijų kiekiu nei dauguma kitų riešutų, o didelis baltymų ir skaidulų kiekis suteikia sotumo jausmą ilgam.

Įdomu: lukštentos pistacijos valgomos lėčiau, todėl sumažėja rizika persivalgyti.

5. Gerina virškinimą

Pistacijos turi daug maistinių skaidulų, kurios gerina žarnyno veiklą, palaiko sveiką mikroflorą ir padeda reguliuoti tuštinimąsi.

Skaidulos + probiotikai = stipresnė imuninė sistema.

6. Padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje

Pistacijos turi žemą glikeminį indeksą ir padeda lėtinti cukraus įsisavinimą kraujyje. Tai ypač svarbu žmonėms, sergantiems diabetu ar turintiems polinkį į gliukozės šuolius.

Patarimas: pistacijos – puikus užkandis tarp valgymų, padedantis išvengti cukraus kritimo.

7. Skatina odos sveikatą

Pistacijose gausu vitamino E, kuris padeda išlaikyti odos elastingumą, saugo nuo senėjimo požymių ir UV žalos. Be to, jų sudėtyje esantys antioksidantai prisideda prie spindinčios odos iš vidaus.

8. Palaiko akių sveikatą

Be jau minėtų liuteino ir zeaksantino, pistacijos turi cinko ir vitamino A – tai dar vienas palaikymas regėjimui ir prevencijai nuo su amžiumi susijusios geltonosios dėmės degeneracijos.

9. Teigiamai veikia nervų sistemą

Pistacijose yra vitamino B6, kuris būtinas smegenų veiklai, nuotaikos stabilumui ir nervų sistemos funkcijoms. Jo trūkumas gali lemti nuovargį, dirglumą ar net miego sutrikimus.

10. Padeda stiprinti kaulus

Magnis, fosforas, kalcis ir baltymai – visi šie komponentai pistacijose padeda išlaikyti stiprius kaulus ir dantis. Ypač vertinga vyresnio amžiaus žmonėms, siekiantiems išvengti osteoporozės.

Kaip valgyti pistacijas?

• Kaip užkandį: natūralias, be druskos ir pridėtinio cukraus.
• Salotose ar košėse: tinka tiek saldžiuose, tiek sūriuose patiekaluose.
• Pesto ar užtepėlėse: pakeiskite tradicinius kedrinius riešutus pistacijomis.
• Desertuose: nuo granolos iki pistacinių pyragų ar ledų.

The post Pistacijos: 10 priežasčių, kodėl jos naudingos sveikatai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Baltymai – ne tik raumenims, bet ir odai

Mūsų oda sudaryta iš įvairių baltymų, kurių svarbiausi – kolagenas ir elastinas. Jie užtikrina odos stangrumą, elastingumą ir gebėjimą atsinaujinti. Organizmui trūkstant baltymų, oda tampa plonesnė, suglebusi, lėčiau gyja.

Baltymų kokteiliai – tai greitas būdas papildyti mitybą reikiamu baltymų kiekiu, ypač jei trūksta jų racione. Jie gali padėti ne tik sportuojant, bet ir:

• Pagerinti odos regeneraciją (ypač po nudegimų, žaizdų, aknės)
• Prisidėti prie elastingumo ir drėgmės palaikymo
• Lėtinti senėjimo požymius (kai organizmas turi pakankamai „statybinės medžiagos“)

Tačiau viskas priklauso nuo baltymo šaltinio, kiekio ir priedų.

Kokie baltymų šaltiniai palankūs odai?

1. Išrūgų baltymai (whey protein)
   – greitai įsisavinami, turtingi aminorūgščių.
   – Gali būti problema jautresnei odai – kai kuriems žmonėms išrūgų baltymas siejamas su spuogų atsiradimu (ypač vartojant dideliais kiekiais).
2. Kolageno peptidai
   – dažnai vartojami ne kaip sportinis papildas, bet grožio tikslais.
   – Stiprina odą iš vidaus, skatina drėgmės išlaikymą, mažina raukšlių gylį.
3. Augaliniai baltymai (žirnių, kanapių, ryžių)
   – švelnesni virškinimui, dažnai neturi hormonų pėdsakų, mažiau provokuoja odos bėrimus.
   – Geras pasirinkimas jautriai odai arba netoleruojant pieno produktų.

⚠️ Kada baltymų kokteiliai gali pakenkti odai?

Nors baltymai būtini, ne visi kokteiliai yra naudingi grožiui. Kai kurie gali išprovokuoti odos problemas:

• Spuogai: dažniausiai siejami su pigiais išrūgų baltymais, kuriuose daug priedų – dirbtinių saldiklių, kvapiųjų medžiagų, hormoninių pėdsakų.
• Odos sausumas: jei geriate daug baltymų, bet nepakankamai vandens, organizmas gali dehidratuoti, o tai matysis odoje.
• Alerginės reakcijos: kai kuriems žmonėms net menkiausias laktozės kiekis gali sukelti uždegiminius procesus organizme, pasireiškiančius ir ant odos.

Kaip pasirinkti „grožiui draugišką“ baltymų kokteilį?

✅ Skaityk sudėtį – venk saldiklių, sintetinių priedų, kvapiųjų medžiagų.
✅ Rinkis aukštos kokybės baltymus – idealiai tinka hidrolizuoti kolageno peptidai arba švarūs augaliniai mišiniai.
✅ Ieškok papildomų ingredientų, kurie naudingi odai: hialurono rūgšties, cinko, vitamino C ar biotino.
✅ Nepersistenk – rekomenduojama dozė suaugusiam žmogui: 1–1,5 g baltymų kilogramui kūno svorio per parą (įskaitant visą dienos maistą).

Receptas: baltyminis grožio kokteilis odai spindėti

Ingredientai:

• 1 šaukštas kolageno baltymų miltelių
• 1 stiklinė migdolų pieno
• ½ šaldyto banano
• 1 šaukštelis linų sėmenų
• 1 šaukštelis kakavos (antioksidantų šaltinis)
• 1 žiupsnelis cinamono

Paruošimas:
Viską suplakite trintuvu ir gerkite ryte arba po treniruotės.

The post Baltymų kokteiliai: naudingi raumenims, bet ką jie daro odai? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.