Pasak medikų, tokie simptomai, kaip dusulys, nuovargis ar spaudžiantis skausmas krūtinėje neretai nurašomi stresui ar perdegimui, tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti širdies vožtuvų ligų signalai, kurių ignoruoti nevalia. Laiku atlikti tyrimai leidžia nustatyti problemą ankstyvoje stadijoje ir parinkti individualų gydymą, padedantį išvengti sunkių komplikacijų.

Tyliai progresuojanti liga

Širdies vožtuvų ligos yra struktūrinės širdies problemos, galinčios sutrikdyti ne tik širdies, bet ir viso organizmo veiklą. Pasak „Northway“ gydytojo kardiologo Kristijono Česo, esant vožtuvo angos susiaurėjimui, širdies raumuo turi dirbti intensyviau, dėl to storėja ir didėja, o esant vožtuvo nesandarumui – dalis kraujo grįžta atgal, taip ilgainiui perkraunant širdį ir sukeliant širdies veiklos sutrikimus.

„Dažniausiai vožtuvų pakitimai progresuoja lėtai ir gali būti be aiškių simptomų metų metus, nes širdis adaptuojasi atlikti sunkesnį darbą dėl papildomo kraujo tūrio ar padidinto slėgio. Simptomų atsiradimas rodo, jog širdies veikla sutriko ir kompensaciniai mechanizmai išseko“, – pažymi K. Česas.

Gydytojas įspėja, kad yra keli pagrindiniai simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti. Tai − dusulys, ypač fizinės veiklos metu ar vėliau net ramybės būsenoje, taip pat spaudžiantis skausmas krūtinėje bei sąmonės praradimas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad simptomams progresuojant ir jiems pasireiškiant vis mažesnio fizinio krūvio metu, kartu ima varginti kojų patinimas ar dažnesnis širdies plakimas.

„Dusulys ir nuovargis, sąlygoti širdies veiklos sutrikimų, dažniausiai nėra susiję su kasdieniais stresoriais. Jie pasireiškia dažniau fizinės veiklos metu, tačiau gali varginti ir naktį, kuomet dėl oro trūkumo žmogus negali miegoti horizontalioje padėtyje. Tai jau pavojaus ženklas, galintis rodyti pažengusį širdies nepakankamumą“, – pabrėžia K. Česas.

Ne tik vyresnių žmonių liga 

Pasak gydytojų, dažniausiai širdies vožtuvų ligos pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, nes senstant audiniai natūraliai kinta, vožtuvai gali apkalkėti ir prarasti elastingumą. Riziką didina aukštas kraujospūdis, padidintas cholesterolis, reumatinės ligos, persirgtos infekcijos, taip pat rūkymas, mažas fizinis aktyvumas ir nesubalansuota mityba.

Vis dėlto, kaip pabrėžia gydytojas kardiologas K. Česas, širdies vožtuvų ligos nėra išskirtinai tik vyresnio amžiaus problema – jos pasitaiko ir vaikams, ir jauniems suaugusiesiems. To priežastys gali būti įgimtos širdies ydos, infekcinis endokarditas ar paveldėtos jungiamojo audinio ligos.

Pasak Audriaus Zinevičiaus, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo eksperto, širdies ligų simptomai dažnai būna nuvertinami, nes žmonės linkę manyti, jog rimti sveikatos sutrikimai juos aplenks arba pasireikš tik vyresniame amžiuje.

„Širdies vožtuvų ligos, kaip ir daugelis kitų sveikatos problemų, ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų, todėl svarbu įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus ir neatidėlioti profilaktinių patikrų. Laiku sureagavus galima išvengti komplikacijų ir išsaugoti gyvenimo kokybę“, – teigia ekspertas.

Kaip užbėgti ligai už akių 

Auksiniu standartu širdies vožtuvų patologijai nustatyti laikomas širdies ultragarsinis tyrimas – echokardiografija, leidžianti įvertinti vožtuvų anatominius pakitimus ir jų poveikį širdies funkcijai. Papildomi tyrimai, įskaitant širdies kompiuterinę tomografiją ar magnetinį rezonansą, suteikia dar daugiau tikslumo vertinant ligos stadiją.

Pasak gydytojų, šiandien Lietuvoje taikomos pažangiausios technologijos širdies vožtuvų ligų gydymui. Jei yda nedidelė ir nesukelia simptomų, taikomas periodinis stebėjimas, o atsiradus simptomams – medikamentinis gydymas. 

„Esant pažengusioms ydoms vis dažniau taikomos minimaliai invazyvios procedūros, kurios leidžia išvengti atviros širdies operacijos ir sutrumpina sveikimo laiką. Tokiu būdu pacientai gali greičiau grįžti į įprastą gyvenimą. O sprendimą dėl gydymo priima kardiologų ir širdies chirurgų komanda, įvertinusi paciento būklę“, – pažymi K. Česas.

Specialistai primena, kad geriausias būdas užbėgti ligai už akių – profilaktika ir reguliarus širdies sveikatos stebėjimas. Jauniems žmonėms be rizikos veiksnių dažniausiai pakanka periodinių šeimos gydytojo patikrų. O vyresniems nei 60–65 metų rekomenduojama reguliariai apsilankyti pas kardiologą ir atlikti širdies ultragarsinį tyrimą.

„Šiuolaikinio gyvenimo ritmo nepakeisime, tačiau gyventojams svarbu profilaktiką paversti įpročiu – reguliariai tikrintis, stebėti rizikos veiksnius ir reaguoti į pirmuosius simptomus. Sveikatos draudimas gali padėti greičiau ir patogiau gauti specialistų konsultacijas bei reikalingus tyrimus, kad problemos būtų nustatytos laiku“, – sako A. Zinevičius.

Specialistai pabrėžia, kad laiku pastebėti simptomai, tiksliai nustatyta diagnozė ir kiekvienam pacientui pritaikyta gydymo strategija gali padėti išvengti sunkių širdies funkcijos sutrikimų ir komplikacijų.

The post Dusulys, skausmas krūtinėje, alpimas: kada tai širdies vožtuvų ligos signalai? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kaip atrodo panikos ataka?

„Panikos priepuolis gali pasireikšti intensyviu širdies plakimu, spaudimu ir skausmu krūtinėje, padažnėjusiu kvėpavimu, oro trūkumu, prakaitavimu, galūniu tirpimu, drebuliu, galvos svaigimu, virškinimo sutrikimais. Šiuos fizinius pojūčius dažnai lydi ir psichologiniai simptomai – baimė prarasti kontrolę, išprotėti ar mirti, jausmas, kad tuoj galite nualpti ar patirti širdies smūgį”, – sako BENU vaistininkė Deimantė Zalagaitytė.

Pasak vaistininkės, panikos atakai būdinga staigi pradžia ramybės būsenoje. Toks epizodas piką pasiekia per 10 minučių ir dažniausiai trunka iki pusvalandžio. Priešingai nei širdies patologijos atveju, simptomai lengvėja nukreipiant mintis ar keičiant kvėpavimą.

Kaip atskirti nuo infarkto ar insulto?

„Skausmas krūtinėje apibūdinamas kaip aštrus, duriantis ir deginantis, tačiau dažniausiai jis yra susitelkęs vienoje vietoje, kai miokardo infarkto metu skausmas plinta į kairę ranką arba į abi, į nugarą, kaklą ar žandikaulį”, – pastebi D. Zalagaitytė.

„Tavo klinika” šeimos gydytoja Rūta Maciulevičienė priduria, kad panikos priepuolio simptomai nepalieka objektyvių neurologinių ar kardiologinių pakitimų atlikus tyrimus. „Ūmios pavojingos būklės, tokios kaip miokardo infarktas ar insultas, pasireiškia nuolatiniu, stiprėjančiu skausmu ar aiškia židinine neurologine simptomatika, pavyzdžiui, galūnių silpnumu, kalbos ar regėjimo sutrikimu. Skirtingai nei panikos priepuolio atveju, šios būklės patvirtinamos objektyviais diagnostiniais radiniais”, – sako R. Maciulevičienė.

Atakos suvaldymas ir gydymas

D. Zalagaitytė pabrėžia, kad pirmomis panikos atakos minutėmis reikia bandyti normalizuoti kvėpavimą: „Svarbiausia, kad iškvėpimas būtų ilgesnis nei įkvėpimas. Mintis galima sukoncentruoti į skaičiavimą: lėtai įkvepiant per nosį skaičiuoti iki 4, kelioms sekundėms kvėpavimą sulaikyti, tada dar lėčiau per sučiauptas lūpas iškvėpti ir skaičiuoti iki 6–8. Tokią kvėpavimo techniką rekomenduojama kartoti 5–10 minučių arba tol, kol pasijaučiama geriau ir panikos atakos simptomai sumažėja.”

Anot R. Maciulevičienės, panikos sutrikimų gydymo pagrindą sudaro kognityvinė elgesio terapija ir medikamentinis gydymas, kurio prireikia esant ryškiems, dažniems ar kasdienį funkcionavimą trikdantiems priepuoliams.

„Svarbu suprasti, kad negydant šis sutrikimas progresuoja ir priepuoliai darosi dažnesni. Geriausi ilgalaikiai rezultatai pasiekiami derinant psichoterapiją su vaistais, ypač – esant sunkesnei sutrikimo eigai”, – teigia gydytoja.

D. Zalagaitytė priduria, kad nerimo ir panikos atakų valdymui gali padėti preparatai su magniu, o nervų sistemos funkcijos palaikymui bei energijos gamybai svarbūs yra B grupės vitaminai. Vitaminas D ir Omega-3 rūgštys gali sumažinti nuotaikos svyravimus, kontroliuoti emocijas ir elgesį. Lėtiniam nerimo lygiui sumažinti tinkamos priemonės, kurių sudėtyje esama valerijonų šaknų, melisų lapų, raudonžiedžių pasiflorų žolės, apynių spurgų.

Priepuolių priežastys ir kontrolė

Pasak vaistininkės, panikos atakas gali nulemti pastovus, nuolatinis ir ilgalaikis stresas, sutrikęs miegas, trauminės, psichologinės patirtys, taip pat – psichoaktyvių narkotinių medžiagų ir didelis kofeino vartojimas, skydliaukės veiklos sutrikimai.

„Norint kontroliuoti panikos atakų epizodus, svarbu sumažinti perteklinį streso hormono kortizolio išsiskyrimą ir lygį organizme, pavyzdžiui, į dienos rutiną įtraukti greitą ėjimą, plaukimą, bėgimą ar jogą – jos metu įvairių kvėpavimo pratimų pagalba aktyvinama parasimpatinė nervų sistema, kuri yra atsakinga už atsipalaidavimą”, – pataria D. Zalagaitytė.

Ji priduria, kad miegui derėtų skirti 7–9 valandas, reikėtų stengtis eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, o į mitybą vertėtų įtraukti maisto produktus, turtingus triptofanu ir serotonino sintezei naudinga aminorūgštimi. Tai – moliūgų, sezamų sėklos, saulėgrąžos, riešutai, kalakutiena, jautiena, lašiša, pieno produktai, ankštinės daržovės, juodas šokoladas.

Kada reikia skubėti pas gydytoją?

Pasak R. Maciulevičienės, skubiai kreiptis į medikus reikėtų tais atvejais, jei simptomai nauji, neįprastai stiprūs, užsitęsę ar savo pobūdžiu primena ūmią somatinę būklę, pavyzdžiui, pasireiškia stiprus krūtinės skausmas ar dusulys.

„Skubi pagalba taip pat reikalinga, jei panikos simptomus lydi sąmonės sutrikimas, savižudiškos mintys, neadekvatus elgesys ar įtariama ūmi intoksikacija. Tokiais atvejais pirmiausia reikia įsitikinti, kad tai nėra ūmi, gyvybei pavojinga būklė ir kreiptis į gydymo įstaigą pagalbos”, – sako gydytoja.

D. Zalagaitytė teigia, kad panikos atakoms kartojantis ir tampant nuolatiniu gyvenimo būdu. Taip pat reikėtų nedelsti ir apsilankyti pas gydytoją. Jis galėtų įvertinti situaciją ir, jeigu reikia, rekomenduoti tyrimus ar nukreipti pas kitus specialistus.

The post Kai kūnas siunčia SOS: panikos priepuolis ar rimta sveikatos būklė? Paaiškino, kaip atskirti ir suvaldyti simptomus appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Norint suprasti, kodėl cholesterolio kiekis apskritai svarbus, pirmiausia reikėtų žinoti, kad tai – natūrali, organizmui būtina medžiaga. Ji padeda gaminti hormonus, vitaminą D, tulžies rūgštis, dalyvauja ląstelių statyboje. 

Cholesterolis kraujyje cirkuliuoja prisijungęs prie baltymų, vadinamų lipoproteinais. Didelio tankio lipoproteinai (DTL) padeda pašalinti cholesterolį iš kraujagyslių ir dažnai vadinami „geruoju“ cholesteroliu. 

Tuo tarpu mažo tankio lipoproteinai (MTL) perneša cholesterolį iš kepenų į audinius ir, kai jo per daug, kaupiasi kraujagyslių sienelėse, skatindami aterosklerozę. Būtent MTL – blogasis cholesterolis – laikomas pagrindiniu rizikos veiksniu, nes, kaip nurodoma naujausiuose 2025 m. ESC gairių atnaujinimuose, jo padidėjimas tiesiogiai susijęs su širdies ligomis. 

Kodėl padidėjęs cholesterolis dažniausiai lieka nepastebėtas 

Pavojingiausia tai, kad cholesterolio kiekio padidėjimas nejuntamas – neatsiranda nei skausmo, nei nuovargio, nei jokio kito akivaizdaus signalo, kuris priverstų sunerimti. Kai kada susiformuoja matomos riebalų sankaupos aplink akis ar odoje, bet tai veikiau išimtis nei taisyklė. 

Dėl to vienintelis būdas sužinoti, ar cholesterolio kiekis kraujyje normalus – atlikti tyrimą. Lipidų profilio tyrimas (vadinamoji lipidograma) padeda įvertinti bendrą cholesterolio kiekį, DTL, MTL ir trigliceridus – kitas riebalines medžiagas, kurios taip pat prisideda prie širdies ligų išsivystymo. 

Rekomenduojama tokį tyrimą atlikti profilaktiškai – ypač jei šeimoje buvo ankstyvų širdies ligų atvejų, jei turite antsvorio, nustatytas nutukimas, vargina padidėjęs kraujospūdis ar turite cukrinį diabetą. 

Kas iš tikrųjų didina cholesterolio kiekį 

Nors dažniausiai kalbant apie cholesterolį minimas riebus maistas, iš tiesų jo kiekį lemia ir daugybė kitų veiksnių. 

Kaip teigiama ESC rekomendacijose, genetika vaidina didelį vaidmenį – kai kuriems žmonėms cholesterolio kiekis padidėja dėl paveldėtos medžiagų apykaitos ypatybių, net jei jų mityba yra sveika. 

Be to, didesnę riziką turi mažai judantys žmonės, rūkantys, turintys hormonų disbalansą ar sergantys skydliaukės, kepenų ar inkstų ligomis. Tai reiškia, kad net ir jaunas, normalaus svorio žmogus gali turėti reikšmingai padidėjusį blogojo cholesterolio kiekį, net to nežinodamas. Būtent todėl rekomendacijos pabrėžia reguliarų profilaktinį tikrinimą, nepriklausomai nuo to, ar žmogus jaučia kokius nors negalavimus. 

Ką daryti, kad cholesterolis netaptų problema 

Ką daryti, jei cholesterolio lygis padidėjęs arba jei norite jo nepadidinti? ESC nurodo, kad pirmiausia verta peržiūrėti mitybą: mažinti sočiųjų riebalų (dažnai pasitaikančių riebioje mėsoje, svieste, palmių aliejuje) ir daugiau rinktis nesočiųjų riebalų turinčius produktus, tokius kaip alyvuogių aliejus, riešutai, sėklos ar riebi žuvis. Taip pat padeda daugiau skaidulų turintis maistas – pilno grūdo produktai, daržovės, vaisiai. 

Nemažiau svarbus yra fizinis aktyvumas – net ir kasdienis vaikščiojimas, jei jis reguliarus, turi įtakos cholesterolio pusiausvyrai. Kaip rodo tyrimai, net 5–10 % kūno masės sumažėjimas gali reikšmingai pagerinti lipidų profilį. Daugiau informacijos apie sveiko svorio palaikymą ir nutukimo priežastis galite rasti svetainėje manosvoris.lt. 

Jei gyvenimo būdo pokyčių nepakanka, gydytojai gali skirti vaistus – dažniausiai tai statinai, kurie padeda sumažinti MTL kiekį kraujyje. Tačiau ir tokiu atveju gydymas turi būti derinamas su mitybos ir gyvenimo būdo korekcija – vien vaistai neišsprendžia problemos, jei lieka nevaldomi rizikos veiksniai. 

The post Cholesterolis gali žudyti tyliai: kodėl nejaučiame pavojaus ir ką daryti, kol dar ne vėlu appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Statistika, deja, išlieka negailestinga – ŠKL vis dar pagrindinė mirties priežastis, ypač tarp vyrų. Nors po pandemijos stebime nedidelį mirčių nuo išeminės širdies ligos mažėjimą, bendra situacija išlieka liūdna – Lietuva vis dar pirmauja Europoje“, – sako gydytoja kardiologė prof. Olivija Dobilienė.

Pasak jos, tam įtakos turi daug veiksnių. Viena vertus, daugelis žmonių vis dar per vėlai susimąsto apie sveikatos stiprinimą: per mažai judame, valgome riebų ir saldų maistą, rūkome, vartojame alkoholį, patiriame lėtinį stresą. Dažnai ignoruojame padidėjusį kraujospūdį ar aukštą cholesterolį.

„Net tuomet, kai žmogus ištiriamas pagal ŠKL prevencijos programą ir jam nustatoma didelė rizika, paskirti vaistai neretai tiesiog nevartojami. Jie skiriami tam, kad būtų stabdomas aterosklerozės progresavimas ir išvengta infarkto ar insulto, bet jei jų nevartojame – visa sistema tampa neveiksminga“, – pažymi gydytoja.

Reikia žmonių sąmoningumo ir politinės valios

Kardiologė pabrėžia, kad būtini ne tik asmeniniai pokyčiai, bet ir aiškesni bei įgyvendinami sveikatos politikos sprendimai.

„Reikia ne tik formalių programų, bet ir realaus sekimo – stebėti didelės rizikos grupes, gerinti ankstyvą diagnostiką, didinti prevencinių paslaugų prieinamumą. Taip pat aiškiai ir suprantamai šviesti visuomenę apie rizikos veiksnius, emocinės sveikatos svarbą, medikamentinio gydymo efektyvumą. Tik ilgalaikis „blogojo“ cholesterolio mažinimas bei efektyvi kraujospūdžio kontrolė apsaugo nuo aterosklerozės pasekmių“, – teigia prof. O. Dobilienė.

Anot jos, kasdien pasitaiko pacientų, kurie sako: „mano cholesterolis – neblogas“, tačiau nežino nei skaičiaus, nei tikslo. Net kai bendrasis cholesterolis viršija 5–6 mmol/l, vis tiek manoma, kad tai „gerai“.

Kiekvienas turėtų žinoti savo skaičius

„Pavyzdžiui, vidutinio amžiaus vyrui, kuris rūko, turi antsvorio ar negydytą hipertenziją, „blogasis“ MTL cholesterolis neturėtų viršyti 1,8 mmol/l. O jei jau buvo miokardo infarktas ar atlikta širdies kraujagyslių stentavimo procedūra – siektina MTL cholesterolio koncentracija ne didesnė negu 1,4 mmol/l“, – aiškina gydytoja.

Pasak jos, jei „blogasis“ cholesterolis turi būti sumažintas 50 proc. ar daugiau, vien sveika mityba ir judėjimu to nepasieksime – būtinas medikamentinis gydymas. Jo pagrindą sudaro statinai; prireikus skiriamas ir kombinuotas gydymas su kitais cholesterolį mažinančiais vaistais, tarp jų – ir inovatyviais preparatais, deja, kol kas dar nekompensuojamais. 

Infarktas jaunėja – kerta ir moterims

Pasak profesorės, miokardo infarktas vis dažniau pasitaiko jaunesniame amžiuje – ši tendencija nebekelia abejonių.

„Taip, gydymas gerėja – žmonės greičiau patenka į specializuotus centrus, atliekamos šiuolaikinės procedūros, dėl to stacionarinis mirtingumas siekia apie 10 proc. Tačiau 90 dienų laikotarpiu po infarkto mirštamumas išlieka 6–12 proc. – tai daug“, – konstatuoja gydytoja.

Infarktas vis dažniau diagnozuojamas ne tik vyrams, bet ir moterims. Ypač pavojinga tai, kad moterų simptomai dažnai būna nestandartiniai: vietoje stipraus krūtinės skausmo pasireiškia dusulys, pykinimas, silpnumas, širdies plakimas.

„Istoriškai širdies ligos buvo laikomos vyrų problema. Todėl moterų simptomai kartais neatpažįstami laiku – jos pačios linkusios juos ignoruoti, o medikai – ne visada įvertina“, – teigia prof. O. Dobilienė.

Kodėl infarktas ištinka jaunus žmones?

Kardiologė pažymi, kad jaunesnių žmonių infarktus dažniausiai lemia kelių rizikos veiksnių kombinacija. Tai ne tik rūkymas, sėdimas darbas, prasta mityba, mažas aktyvumas, bet ir genetika.

„Dirbama intensyviai, miegama mažai, stresas – nuolatinis. Prie to prisideda elektroninės cigaretės, metabolinis sindromas, antsvoris, arterinė hipertenzija. Genetiniai veiksniai taip pat svarbūs – jei artimi giminaičiai sirgo širdies ligomis ar patyrė staigią mirtį, rizika ženkliai išauga. Kartais net ir sveikai gyvenantis žmogus turi didelę riziką dėl paveldimumo, bet dažniausiai tai – kelių veiksnių suma“, – aiškina ji.

Po miokardo infarkto – nauja pradžia, ne pabaiga

Profesorė pabrėžia, kad miokardo infarktas – tai ne pabaiga, o ženklas, kad širdies ir kraujagyslių sistema stipriai pažeista. Todėl antrinė prevencija – tai vienintelis būdas išvengti komplikacijų ir ligos pasikartojimo.

„Paciento gydymas nesibaigia išeinant iš ligoninės. Efektyvi antrinė prevencija apima kelias sritis: cholesterolio mažinimą, kraujospūdžio kontrolę, trombozės rizikos valdymą, gyvenimo būdo korekciją ir nuolatinį stebėjimą“, – tvirtina prof. O. Dobilienė.

Vaistų prieinamumas gali lemti paciento likimą

Anot gydytojos, vaistų prieinamumas – kritiškai svarbus. Inovatyvūs preparatai, kai kuriais atvejais yra gyvybiškai svarbūs, deja, Lietuvoje šie vaistai vis dar nėra kompensuojami.

„Tai sukuria paradoksalią situaciją – turime veiksmingus vaistus, bet ne visi, kuriems jų tikrai reikia, gali juos gauti. Jei norime realiai mažinti mirtingumą nuo širdies ligų, turime užtikrinti, kad šiuolaikinis gydymas būtų prieinamas visiems pacientams“, – pabrėžia prof. O. Dobilienė.

The post Infarktas vis dažniau smogia be įspėjimo: jauni žmonės ir moterys – naujoji rizikos grupė appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Česnakas – gamtos kraujagyslių valytojas

Česnakas nuo seno vertinamas dėl savo kraujotaką aktyvinančių savybių. Jis padeda lengviau tekėti kraujui, gerina kraujagyslių elastingumą.

Kaip vartoti?

• kasdien suvalgyti 1–2 skilteles žaliu pavidalu;
• ruoštis česnako ir medaus mišinį: susmulkinti česnaką, užpilti medumi, laikyti šaldytuve ir vartoti po šaukštelį rytais.

2. Imbieras – natūralus šildytojas

Imbieras skatina kraujotaką iš vidaus, suteikia šilumos pojūtį, mažina sustingimą.

Kaip naudoti?

• užpilti karštu vandeniu ir gerti kaip arbatą;
• derinti su citrina ir medumi imunitetui palaikyti;
• dėti į patiekalus, sriubas, glotnučius.

3. Šaltas ir karštas dušas – kontrastinė terapija

Vandens temperatūros kaita aktyvina kraujagyslių darbą, gerina limfos tekėjimą ir gaivina kūną.

Praktika namuose:

• 20–30 sekundžių šilto vandens → 10–15 sekundžių vėsaus vandens;
• kartoti 3–5 kartus, baigti šaltu.
  Reguliarumas čia svarbiausias – poveikis jaučiamas po kelių savaičių.

4. Judėjimas – kasdieniai žingsniai daro stebuklus

Liaudiškas, paprastas ir visiems pasiekiamas būdas. Judant, raumenims reikia daugiau deguonies, todėl širdis ima dirbti aktyviau.

Tinka šie užsiėmimai:

• greitas vaikščiojimas;
• lengvas bėgiojimas arba šiaurietiškas ėjimas;
• plaukimas, dviratis, joga, tempimo pratimai.

Kasdieniai 20–30 minučių gali pastebimai pagerinti savijautą.

5. Masažai ir pėdų vonelės

Pėdos – kraujotakos žemėlapis. Jos masažavimas skatina kraujo tekėjimą aukštyn, mažina šalimo pojūtį galūnėse.

Galima išbandyti:

• masažuoti kojų padas su masažiniu voleliu;
• daryti šiltas voneles su eukaliptu, jūros druska, garstyčiomis;
• naudoti kaštonų tepalą ar arnikos kremus.

6. Prieskoniai širdžiai ir kraujotakai

Kai kurie prieskoniai nuo seno žinomi dėl šildančio ir kraujotaką aktyvinančio poveikio:

• Kajeno pipirai
• Rozmarinas
• Ciberžolė
• Cinamonas
• Gudobelė

Jais galima gardinti maistą, ruošti nuovirus ar arbatas.

7. Vandens gėrimas – mažas įprotis su dideliu efektu

Tirštas, dėl skysčių trūkumo lėčiau cirkuliuojantis kraujas – viena prastų kraujotakos priežasčių. Todėl vanduo – paprasčiausias, bet labai veiksmingas sprendimas.

Patarimas: per dieną siekti 6–8 stiklinės vandens (nebūtina iškart – gerti palaipsniui).

Svarbu: kada kreiptis į gydytoją?

Liaudiškos priemonės gali padėti, tačiau būtina būti atidiems. Jei kraštinės galūnės dažnai šąla, tirpsta, atsiranda dusulys, spaudimas krūtinėje, žemas kraujospūdis ar alpimo epizodai – reikalinga profesionali konsultacija.

Galvos kraujotakai gerinti

Galvos kraujotakai gerinti rekomenduojama daugiau judėti, į kasdienybę įtraukti lengvus fizinius pratimus, jogos ir kvėpavimo technikas, padedančias geriau aprūpinti smegenis deguonimi. Taip pat naudinga reguliariai daryti kaklo ir pečių srities masažą, vengti ilgo sėdėjimo vienoje pozicijoje bei į savo racioną įtraukti produktus, gerinančius kraujagyslių veiklą – žuvį, riešutus, žaliosios arbatos, mėlynių. Kokybiškas miegas, pakankamas vandens kiekis ir streso mažinimas taip pat svarbūs, nes jie padeda palaikyti taisyklingą kraujotaką ir geresnę savijautą.

The post Liaudiški patarimai kraujotakai gerinti: natūralūs būdai, kuriuos verta išbandyti appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kodėl pulsas gali būti retas? Dažniausios priežastys

Lėtesnis širdies plakimas gali atsirasti tiek dėl fiziologinių, tiek dėl medicininių veiksnių.

Normalios (nekenksmingos) priežastys:

• Aktyvi fizinė forma – sportininkai dažnai turi 40–60 dūžių per minutę.
• Paveldimumas – kai kurie žmonės natūraliai turi lėtesnį širdies ritmą.
• Miegas, gili relaksacija, meditacija – širdies darbas natūraliai sulėtėja.

Medicininės priežastys, reikalaujančios dėmesio:

• Širdies laidumo sutrikimai (atrioventrikulinė blokada ir kt.)
• Skydliaukės hormonų trūkumas (hipotireozė)
• Elektrolitų disbalansas (kalio, magnio)
• Kai kurie vaistai – ypač beta blokatoriai, migdomieji, raminamieji
• Senėjimo procesai, širdies raumens silpnėjimas
• Infekcijos, uždegiminės būklės, hipoksija

Jei lėtas pulsas atsiranda staiga arba kartu pasireiškia stiprūs simptomai – tai signalas kreiptis į gydytoją.

Kaip atpažinti retą pulsą? Dažniausi simptomai

Ne visada bradikardija sukelia negalavimų, tačiau dažnai pasireiškia šie požymiai:

• galvos svaigimas, silpnumas
• nuovargis, energijos trūkumas
• dusulys, sunkesnis kvėpavimas
• krūtinės spaudimas ar nemalonūs pojūčiai
• blyškumas, šaltas prakaitas
• alpimas arba jausmas, kad galite alpti
• koncentracijos sutrikimai, mieguistumas

Jei simptomai intensyvūs – reikalinga skubi medicininė pagalba.

Kaip gerinti būklę ir palaikyti sveiką pulsą?

Jeigu retas pulsas nėra pavojingas ir nėra susijęs su širdies liga, naudingos gali būti šios priemonės:

1. Palaikykite elektrolitų pusiausvyrą
Magnis, kalis, natris – svarbūs širdies ritmui. Įtraukite į mitybą bananus, avokadus, riešutus, žalumynus, mineralinį vandenį.

2. Reguliari, saikinga fizinė veikla
Vaikščiojimas, plaukimas, lengvi pratimai stiprina širdies raumenį ir normalizuoja ritmą. Intensyvumą didinti reikėtų palaipsniui.

3. Kokybiškas miegas ir streso mažinimas
Meditacija, kvėpavimo pratimai, rami vakaro rutina teigiamai veikia autonominę nervų sistemą ir širdies darbą.

4. Atsargiai su kofeinu, alkoholiu ir rūkymu
Šios medžiagos gali trikdyti ritmą. Jei jaučiate permušimus, sumažinkite jų kiekį.

5. Gydytojo konsultacija esant simptomams
Kartais reikalingi tyrimai: EKG, kraujo hormonų rodikliai, Holterio stebėjimas. Gydymo planą gali sudaryti tik medikas – ypač jei lėtas pulsas susijęs su širdies laidumo sutrikimais.

Kada kreiptis skubiai?

Skubi pagalba būtina, jeigu lėtas pulsas lydi:

• alpimas ar sąmonės netekimas
• staigus silpnumas, dusulys, skausmas krūtinėje
• žemas pulsas derinamas su galvos svaigimu ir regėjimo aptemimu

Tai gali būti rimtos širdies problemos ženklas.

Koks pulsas pavojingas gyvybei?

Gyvybei pavojingu laikomas pulsas, kai širdies ritmas tampa tiek lėtas, tiek per greitas – ir organizmas nebegali aprūpinti smegenų bei kitų organų pakankamu kiekiu deguonies. Kritine riba laikomas žemiau 40 dūžių per minutę esantis pulsas, ypač jei kartu atsiranda alpimas, stiprus silpnumas, dusulys ar sąmonės aptemimas. Ne mažiau pavojinga ir priešinga situacija – kai širdis plaka daugiau nei 180–200 kartų per minutę, nes tokio ritmo ji nespėja prisipildyti krauju, todėl cirkuliacija tampa neefektyvi. Tokiais atvejais gali išsivystyti širdies nepakankamumas, sustojimas ar staigi mirtis. Pastebėjus minėtus rodiklius ir lydinčius simptomus, būtina nedelsiant kreiptis į medikus arba kviesti greitąją pagalbą, nes delsdami rizikuojate gyvybe.

The post Retas pulsas: priežastys, simptomai ir kaip gerinti būklę? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Iš tiesų, pulsas 50 smūgių per minutę medicinoje vadinamas bradikardija – sulėtėjusiu širdies ritmu. Tačiau tai nebūtinai reiškia ligą. Kai kuriems žmonėms tai yra visiškai normalus ir net sveikatai naudingas rodiklis.

Kada pulsas 50 yra normalus?

Aktyviai sportuojantiems žmonėms

Ištvermės sportininkų – bėgikų, dviratininkų, plaukikų – širdis dirba efektyviau, todėl jiems įprastas ramybės pulsas gali būti 40–50. Tai ženklas, kad širdis stipri ir jai nereikia didelės apkrovos ramybės būsenoje.

Miego metu

Naktį širdies ritmas natūraliai sulėtėja. Pulso 50 metuose dažnai fiksuoja išmanieji laikrodžiai miegant.

Genetiškai lėtesnis pulsas

Kai kuriems žmonėms nuo gimimo būdingas mažesnis ramybės ritmas, ir tai gali būti visiškai nekenksminga.

Kada pulsas 50 gali būti pavojingas?

Pulso sulėtėjimas gali būti susijęs su sveikatos sutrikimais, jei pasireiškia šie simptomai:

• galvos svaigimas, silpnumas;
• alpimo epizodai;
• dusulys;
• skausmas krūtinėje;
• nuolatinis nuovargis;
• sutrikęs mąstymas, mieguistumas.

Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją, nes bradikardija gali būti susijusi su:

• skydliaukės funkcijos sutrikimais,
• širdies laidumo blokada,
• elektrolitų pusiausvyros sutrikimais (ypač kalio),
• vaistų poveikiu (pvz., nuo hipertenzijos).

Dažniausios pulso 50 priežastys

1. Fizinis pasirengimas ir stipri širdis
2. Skydliaukės hormonų trūkumas
3. Širdies ritmo sutrikimai
4. Kai kurie vaistai (beta blokatoriai, raminamieji)
5. Miego metu
6. Organizmo atsigavimas po ligos

Ar pulso 50 gydymas būtinas?

Gydymas priklauso nuo to, ar yra simptomų ir priežasties.

Jei jaučiatės gerai

Gydymo nereikia – daugeliui tai normalus variantas.

Jei jaučiate simptomus

Gydytojas atlieka tyrimus (EKG, kraujo tyrimus, kartais širdies echoskopiją) ir skiria konkretų gydymą pagal priežastį.

Kai kuriais retai pasitaikančiais atvejais gali prireikti net širdies stimuliatoriaus, jei bradikardija pavojingai trikdo kraujotaką.

Ką galite padaryti patys?

• Stebėkite pulsą kelias dienas, ypač ramybės būsenoje.
• Įvertinkite, ar vartojate vaistus, kurie gali jį lėtinti.
• Užtikrinkite normalų magnio ir kalio balansą maiste.
• Laiku ilsėkitės ir venkite pervargimo.

Jei pulsas nuolat žemas ir kartu jaučiate negalavimus – verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.

Koks pulsas pavojingas gyvybei?

Pavojingiausias gyvybei pulsas yra tas, kai širdies ritmas tampa tokio lygio, kad nebegali užtikrinti pakankamo kraujo ir deguonies tiekimo organams. Didžiausią riziką kelia labai žemas pulsas – mažiau nei 30 kartų per minutę, nes tokiu atveju smegenys praktiškai negauna deguonies, gali prasidėti sąmonės praradimas ir širdies sustojimas. Ne mažiau pavojingas ir labai greitas pulsas – virš 180–200 ramybės būsenoje, ypač jei ritmas chaotiškas. Toks ritmas gali peraugti į skilvelių virpėjimą – būklę, kai širdis iš viso nebevarinėja kraujo. Todėl bet koks pulsas, dėl kurio žmogus jaučiasi blogai, svaigsta ar alpsta, laikomas pavojingu ir reikalauja skubios medikų pagalbos.

Žemas pulsas: kaip pakelti?

Žemas pulsas (bradikardija) gali sukelti silpnumą, svaigulį, šalčio pojūtį ar net alpimą, todėl svarbu žinoti, kaip saugiai pakelti širdies ritmą, kol pasieksite medikus ar sulauksite konsultacijos. Pirmiausia reikėtų įvertinti savijautą – jei pulsas mažesnis nei 40 k./min arba jaučiamas stiprus silpnumas, būtina kreiptis į greitąją pagalbą.

Ką galite padaryti laikinai?

• Lengvas judėjimas. Pasivaikščiojimas, tempimo pratimai ar laiptais lipimas gali švelniai paskatinti širdį dirbti greičiau.
• Gilus kvėpavimas. Įkvėpkite giliai ir intensyviau – papildomas deguonis natūraliai pagreitina pulsą.
• Šiluma. Jei pulsas žemas dėl sušalimo, sušilimas (antklodė, šiltas gėrimas) padeda normalizuoti ritmą.
• Pakelkite kraujospūdį skysčiais. Išgerkite stiklinę vandens – dehidratacija kartais lėtina pulsą.
• Venkite gerti vaistus, kurie lėtina širdį. Jei vartojate beta blokatorius ar kitus vaistus, pasitarkite su gydytoju – gal reikalinga dozės korekcija.

Svarbiausia – žemas pulsas visada turi priežastį: skydliaukės sutrikimus, elektrolitų disbalansą, vaistų poveikį arba širdies laidumo problemas. Todėl tai ne liga, o simptomas, kurį būtina ištirti. Jei bradikardijos epizodai kartojasi, būtina atlikti EKG, kraujo tyrimus ir širdies ritmo stebėjimą, kad būtų nustatyta tikroji problema.

Maksimalus pulsas pagal amžių

Maksimalus pulsas = 220 – amžius

Tai yra vidutinė orientacinė reikšmė, naudojama sporte ir sveikatos vertinimui. Tikrasis maksimalus pulsas gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo fizinio pasirengimo, sveikatos būklės ir genetikos.

Maksimalaus pulso lentelė pagal amžių

Kaip tai naudoti?

• Sveikai treniruotei paprastai rekomenduojama laikytis 50–85 % maksimalaus pulso.
• Viršyti maksimalų pulsą pavojinga – gali sukelti širdies ritmo sutrikimų ar kitų komplikacijų.

The post Širdies pulsas 50: ką tai reiškia ir ar verta sunerimti? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Riebios žuvys – Omega-3 galia širdžiai

Lašiša, skumbrė, silkė ar sardinė – tikras maistas širdžiai. Šiose žuvyse gausu omega-3 riebalų rūgščių, kurios mažina blogojo cholesterolio (LDL) kiekį, gerina kraujagyslių elastingumą ir mažina širdies ritmo sutrikimų riziką. Rekomenduojama valgyti bent 2 kartus per savaitę.

2. Avokadai – gerieji riebalai kasdienai

Avokaduose yra mononesočiųjų riebalų, kurie padeda išlaikyti gerą cholesterolio balansą. Be to, šis vaisius turtingas kalio, kuris reguliuoja kraujospūdį ir padeda širdžiai dirbti tolygiau.

3. Avižos ir viso grūdo produktai – natūralus būdas mažinti cholesterolį

Avižų košė, pilno grūdo duona ar rudieji ryžiai aprūpina organizmą tirpiomis skaidulomis, kurios padeda pašalinti blogąjį cholesterolį iš kraujo. Reguliarus vartojimas padeda sumažinti širdies ligų riziką net iki 20 %.

4. Žalios daržovės – vitaminų bomba širdžiai

Brokoliai, špinatai, kopūstai ir lapiniai burokėliai – puikus antioksidantų, kalio, magnio ir vitamino K šaltinis. Šios medžiagos palaiko kraujagyslių tonusą ir apsaugo nuo aterosklerozės.

5. Uogos – saldus būdas stiprinti kraujagysles

Mėlynės, avietės, braškės ir spanguolės turi daug flavonoidų – medžiagų, stiprinančių kraujagyslių sieneles ir gerinančių kraujotaką. Jos padeda mažinti uždegiminius procesus ir oksidacinį stresą.

6. Alyvuogių aliejus – širdies draugas iš Viduržemio jūros

Alyvuogių aliejuje gausu antioksidantų ir sveikų riebalų, kurie saugo kraujagysles nuo uždegimų ir aterosklerozės. Geriausia vartoti šalto spaudimo aliejų – užpilui ant salotų ar daržovių.

7. Česnakai – natūralus kraujospūdžio mažintojas

Česnakas ne tik suteikia maistui skonio, bet ir turi stiprų poveikį širdžiai. Jame esantis alicinas plečia kraujagysles, gerina kraujotaką ir gali padėti mažinti kraujospūdį.

8. Juodasis šokoladas – malonumas su nauda

Kokybiškas šokoladas (su ne mažiau kaip 70 % kakavos) turi flavonoidų, kurie gerina kraujagyslių elastingumą ir mažina kraujo krešėjimo riziką. Tiesa, pakanka vos kelių gabalėlių per dieną.

9. Ankštiniai produktai – augalinės baltymų ir skaidulų jėga

Pupelės, lęšiai, avinžirniai – tai puikus šaltinis baltymų be sočiųjų riebalų. Jie padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir mažina blogojo cholesterolio lygį.

10. Citrusai – vitaminų C sprogimas kraujagyslėms

Apelsinai, greipfrutai ir citrinos aprūpina organizmą vitaminu C, kuris stiprina kraujagyslių sieneles ir saugo nuo oksidacinio streso.

The post Produktai, kurie stiprina širdį ir kraujagysles: ką verta įtraukti į kasdienį racioną appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Gera žinia ta, kad net ir esant paveldimam polinkiui ar padidėjusiam kraujospūdžiui, situaciją galima suvaldyti pakeitus gyvenimo būdą, ypač mitybą. Kai kurių maisto produktų atsisakymas ar ribojimas gali reikšmingai sumažinti riziką, pagerinti savijautą ir net sumažinti vaistų poreikį.

1. Druska (natrio chloridas)

Druska – pagrindinis aukšto kraujospūdžio priešas. Dauguma žmonių per dieną suvartoja dvigubai ar net trigubai daugiau druskos nei rekomenduojama. Per didelis natrio kiekis organizme sulaiko skysčius ir didina spaudimą kraujagyslėse.

Ką daryti:
Vietoj druskos rinkitės žoleles, česnaką, citrinų sultis. Skaitykite etiketes – net duona, sūris ar padažai gali turėti daug druskos.

2. Greitasis maistas

Mėsainiai, bulvytės, kebabai – visi šie patiekalai ne tik labai sūrūs, bet ir riebūs. Jie greitai didina kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje.

Ką daryti:
Rinkitės naminį maistą ir kontroliuokite ingredientus. Jei kartais nusidėsite – kompensuokite daržovėmis ir vandeniu.

3. Perdirbti sūriai

Kietieji sūriai, ypač brandinti, turi daug druskos ir sočiųjų riebalų. Jie skanūs, bet gali labai greitai pakelti kraujospūdį.

Ką daryti:
Vartokite saikingai, rinkitės liesesnius variantus – pavyzdžiui, varškės sūrį be druskos ar fetos alternatyvas.

4. Rūkyti ir sūdyti mėsos gaminiai

Dešros, kumpiai, šoninė – viskas, kas rūkyta ar sūdyta, dažnai turi pavojingai daug natrio ir konservantų, kurie veikia kraujagysles.

Ką daryti:
Rinkitės šviežią, liesą mėsą, gaminkite patys. Galite išbandyti augalinius baltymų šaltinius – avinžirnius, lęšius, pupeles.

5. Cukrus ir saldumynai

Nors druska dažnai laikoma pagrindiniu kaltininku, per didelis cukraus kiekis taip pat stipriai veikia kraujospūdį – ypač dėl insulino svyravimų ir antsvorio rizikos.

Ką daryti:
Venkite gazuotų gėrimų, saldintų arbatų ir perteklinio kepinių vartojimo. Rinkitės vaisius, juodą šokoladą ar džiovintus vaisius be cukraus.

6. Konservuoti produktai ir greitai paruošiami patiekalai

Sriubos iš pakelio, konservuoti troškiniai ar makaronai dažnai turi per daug druskos, riebalų ir skonio stipriklių.

Ką daryti:
Ruoškite šviežią maistą namuose ir konservuokite sveikiau – be druskos ar su natūraliais priedais.

7. Sočieji riebalai ir margarinas

Riebūs pieno produktai, margarinas, kepti gaminiai padidina cholesterolio lygį, storina kraujagyslių sieneles ir apsunkina kraujo tėkmę.

Ką daryti:
Rinkitės alyvuogių, linų sėmenų ar avokadų aliejų – tai sveikieji riebalai, kurie net gali padėti mažinti kraujospūdį.

8. Alkoholis

Per didelis alkoholio vartojimas sutrikdo širdies ritmą, pažeidžia kraujagysles ir ilgainiui prisideda prie nuolatinio kraujospūdžio padidėjimo.

Ką daryti:
Jei vartojate – ribokite kiekį. Vyrams ne daugiau kaip 2 vienetai per dieną, moterims – 1 vienetas.

9. Per daug kofeino

Kava, energiniai gėrimai ar net stipri juoda arbata gali laikinai pakelti kraujospūdį. Nors tai laikina, dažnai kartojantis – poveikis kaupiasi.

Ką daryti:
Ribokite iki 1–2 puodelių kavos per dieną, išbandykite žolelių arbatą – melisą, liepžiedžius, gudobelę.

10. Saldinti gėrimai ir sultys iš pakelių

Net „sveikai“ skambantys produktai, kaip vaisių sultys, dažnai turi didelį cukraus kiekį. Tai padidina svorį ir sukelia kraujospūdžio šuolius.

Ką daryti:
Rinkitės vandenį su citrina ar šviežiai spaustas sultis, praskiestas vandeniu. Gerkite daugiau gryno vandens – tai geriausias pasirinkimas.

The post Aukštas kraujospūdis? Venkite šių 10 produktų – tai gali išgelbėti jūsų sveikatą appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Priimk savo jausmus be kaltės

Dažnai galime manyti, kad jei atleisime, pamiršime arba tarsi pateisinsime kitų kaltę. Tačiau atleidimas nėra tai patvirtinimas, o pasirinkimas paleisti skausmą, kuris kenkia tik tau pačiai.

Patarimas: leisk sau išgyventi pyktį, liūdesį ar nusivylimą, bet nesikabink prie šių emocijų kaip prie tiesos. Atleidimas prasideda nuo savęs priėmimo ir supratimo, kad jausti skausmą yra natūralu.

2. Suprask, kad atleidimas – tai dovana tau pačiai

Atleidimas nėra dėl kito žmogaus – tai tavo sprendimas paleisti emocinę naštą ir grįžti į savo vidinę ramybę. Dažnai laikydamiesi praeities įskaudinimų, neleidžiame sau gyventi pilnavertiškai.

Patarimas: primink sau, kad atleisdama tu pirmiausia dovanoji ramybę savo sielai, o ne atleidžiantysis gauna leidimą skaudinti.

3. Praktikuok empatiją ir supratingumą

Kartais atleidimas tampa lengvesnis, kai pabandome pažvelgti į kitą žmogų jo situacijos akimis. Kiekvienas žmogus turi savo skausmų ir klaidų – suvokimas, kad niekas nėra tobulas, gali padėti atleisti.

Patarimas: pabandyk suprasti, kodėl žmogus elgėsi taip, kaip elgėsi, bet tai nereiškia pateisinimą, o tik gilesnį supratimą.

4. Išmok paleisti per savirefleksiją ir meditaciją

Vidinė ramybė dažnai ateina per savirefleksiją ir sąmoningumą. Meditacija, kvėpavimo pratimai ar rašymas dienoraštyje gali padėti apdoroti emocijas ir rasti vidinę stiprybę.

Patarimas: skirk laiko kasdien bent 10 minučių ramiai apmąstyti, kaip jautiesi, ir ką nori paleisti iš savo širdies.

5. Ieškok palaikymo ir nebijok kreiptis pagalbos

Atleidimas gali būti ilgas procesas, o kartais reikia ir išorės pagalbos. Psichologas, draugai ar šeima gali būti neįkainojami šio kelio palydovai.

Patarimas: jei jautiesi įstrigusi arba skausmas per stiprus, nedvejok ieškoti profesionalios pagalbos arba dalintis savo jausmais su artimaisiais.

The post 5 psichologės patarimai brandžioms moterims, kaip išmokti atleisti appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.