Stresas yra neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis, tačiau daugeliui žmonių kūrybiniai hobiai gali tapti veiksmingu būdu atsipalaiduoti ir sumažinti įtampą.
stresas
atsitiktinis
Šiuolaikinis gyvenimo tempas dažnai sukelia stresą, kuris ne tik mažina mūsų produktyvumą, bet ir gali turėti neigiamą poveikį fizinei bei emocinei sveikatai.
Gyvenimas pilnas iššūkių, todėl svarbu rasti būdų, kaip kovoti su stresu ir pagerinti emocinę būseną. Natūralūs sprendimai, tokie kaip tam tikri augalai, gali būti puikus būdas sukurti raminančią aplinką.
Paprastoji pūslelinė – tai labiausiai paplitusi virusinė infekcija, kurios nešiotojais yra apie 80–90 proc. populiacijos. Vieniems pūslelinė pasirodo kartą gyvenime, kitiems – nuolat atsinaujina, sukeldama ne tik fizinį, bet ir psichologinį diskomfortą.
Kalbėti apie įtampą ir nerimą tampa vis labiau įprasta. O kaip su šiais jausmais tvarkytis?
Stresas ir miego sutrikimai yra du dažni šiuolaikinio gyvenimo iššūkiai, su kuriais susiduria daugybė žmonių. Nors šie du reiškiniai dažnai yra glaudžiai susiję – ilgalaikis stresas gali bloginti miegą, o miego trūkumas gali didinti streso lygį – yra būdų, kaip sumažinti abiejų poveikį organizmui ir protui. Vienas iš efektyviausių natūralių metodų yra joga. Ši senovinė praktika padeda ne tik sumažinti stresą, bet ir gerina miego kokybę.
Nuolatinis skubėjimas, įtampa darbe, asmeniniai rūpesčiai – šiuolaikinis žmogus dažnai patiria stresą, net to nepastebėdamas. Tačiau ar žinojote, kad jūsų oda gali tapti pirmuoju signalu, jog organizmui reikia poilsio?
Studijų laikotarpis gali būti įtemptas dėl užduočių, egzaminų ir daugybės socialinių iššūkių. Nuolatinis spaudimas gali lemti stresą, kuris paveikia mokymosi rezultatus, miego kokybę ir bendrą savijautą. Štai keletas efektyvių būdų, kaip sumažinti stresą mokyklos ar universiteto laikotarpiu ir išlaikyti gerą savijautą.
Mūsų kepenys – tarsi vidinis filtras, atsakingas už tai, kad organizmas išliktų švarus, sveikas ir tinkamai funkcionuotų. Kasdien jos neutralizuoja toksinus, perdirba maisto medžiagas, gamina tulžį ir dalyvauja šimtų cheminių procesų grandinėje.
Rugpjūčiui einant į pabaigą, vis dažniau pajuntame vėsesnius rytus ir ilgesnius vakarus – tai ženklas, kad vasara traukiasi, o ruduo jau beldžiasi į duris.
Pirmieji žili plaukai – tai signalas, kuris dažnai sukelia nuostabą, ypač jei pasirodo dar neperkopus 30-ies. Nors daugelis žino, kad genetika yra svarbiausias veiksnys, nulemiantis, kada pradėsime žilti, vis dažniau pastebima, kad ir gyvensena bei aplinkos veiksniai gali paspartinti šį procesą.
Geopolitinei situacijai aštrėjant, daugelį kankina nerimas ir nežinia. Kiekvieną dieną mus pasitinka naujos antraštės žiniasklaidoje, o socialiniai tinklai mirga nuo įrašų, eskaluojančių galimo konflikto grėsmę.
